Kelionė į Islandiją

1991 m. vasario 11 d. NATO narė Islandija pirmoji pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Tų pačių metų vasarą pirmoji užmezgė diplomatinius santykius su Lietuva. Ir tai įsiminė ne tik mums, tačiau ir patiems islandams! Tuo įsitikinau vos atvykęs į Reikjaviką. Pirmasis užkalbintas garbingo amžiaus islandas kaip tik lipo iš prabangaus, tačiau ne pirmos jaunystės Audi A8 automobilio. Paklaustas, kur yra TIC, jis pasakė, jog mus iki ten palydės, o eidamas pasidomėjo iš kur mes atvykome. Kai išgirdo atsakymą, jog iš Lietuvos, Magnum (taip jis prisistatė) pakėlė antakius ir “pokerface’su” pareiškė: “Lietuvos?… 1990 aš dalyvavau posėdyje, kuriame priėmėme sprendimą dėl Jūsų nepriklausomybės pripažinimo”.Be abejonės, Islandija kiekvienam keliautojui palieka milžinišką įspūdį dėl unikalios ir kvapą kniaužiančios gamtos, paprastų žmonių bei unikalios galimybės bet kur ir bet kada atsiskaityti mokėjimo kortele. Prieš kelionę į šią šalį stengiausi kuo mažiau domėtis kitų įspūdžiais, nes esu įsitikinęs, jog per dideli lūkesčiai gali sugadinti visą kelionę, tačiau tai padaryti iš tiesų yra be galo sunku. Kam tik pasakai, jog keliausi į Islandiją, visi kaip pradeda pasakoti ką yra matę, skaitę, girdėję ir kaip visiems ten patiko. Po kelionės galiu drąsiai patarti – domėkitės ir fantazuokite, vis tiek Islandija bus daug kartų įspūdingesnė nei galite tikėtis…

Prieš pradedant detaliau nagrinėti lankytinas vietas Islandijoje, būtina išsirinkti maršrutą, kurį spėsite apvažiuoti per numatytą kėlionės laiką. Kadangi šią vasarą buvo atidaryti tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus ir Kauno į Keflaviką, mes nusipirkome lėktuvo bilietus vienai savaitei. Atskridome anksti ryte, o grįžome Lietuvos laiku 5 valandą ryte. Taigi turėjome 7 pilnas dienas (skrydis namo 22:00) ir 6 nakvynes. Natūralu, jog nors ir per trumpą laiką norisi pamatyti kaip įmanoma daugiau. Manau mums tai puikiai pavyko, nes:1. Išsinomojome 4×4 automobilį;
2. Susidėliojome nakvynės taškus;
3. Pavyko išvengti nesklandumų.

Kadangi norėjome pamatyti daugiau nei daugelis turistų, išsinuomojome Toyota Landcruiserį. Islandijoje yra nemažai kelių, kurie nėra asfaltuoti (žemėlapyje žymimi F raide), o ne 4×4 automobiliams nuvažiavus nuo asfalto draudimas nebegalioja. Bene patys įsimintiniausi vaizdai atsiveria važiuojant būtent F keliais. Tiesa, net turint keturiais ratais varantį automobilį reikia būti atsargiems, kadangi kai kurie F keliai pravažiuojami tik specialiai paruoštais automobiliais. Vieną ar pora jų mes įveikėme, tačiau mums pasisekė, kad vienoje iš nakvynės vietų paklausus ar štai čia pravažiuosime su šitus automobiliu, mums buvo pasakyta, kad tikriausiai ne, todėl geriau apsukti didesnį lanką. Pačios pavojingiausios vietos yra – upės. Net ir be pačių sudėtingiausių kelių, rasite pakankamai šaltą prakaitą mušančių pervažų. Automobilių nuomos punkte įprastai yra duodamas žemėlapis su draudžiamais konkrečiams automobiliui keliais, tačiau mes tai sužinojome tik grąžindami savąjį nuomotojui.
FAKTAI:
- Islandijoje vasarą pilnai nesutemsta. Saulė leidžiasi labai ilgai, o aklinos tamsos sezono metu nebūna.
- Oro temperatūra sezono metu 12-18C.
- Mokėjimo kortele atsiskaityti galima bet kur. Net sodybose žmonės turi specialus nešiojamus Visa įrenginius, su kuriais nuskaitomi kortelės duomenys, įrašoma pinigų suma ir išduodamas kvitas. Vėliau žmogus nuvyksta į banką ir jam yra išduodama pinigų suma, kurią sutarėte susimokėti.
- Aplink Islandiją nutiestas geros kokybės asfaltuotas kelias nr. 1. Juo drąsiai galite skaičiuoti kelionės laiką 1 valanda = 75-80 km.
- Pigiausias vietinis prekybos tinklas “Bonus”.
- Islandai sako, kad per sezoną būna 5 saulėtos dienos (mums pasisekė pamatyti 6 iš 7 dienas).
- Sezonas trunka 2,5 mėnesio.
- Kuro kainos Islandijoje truputi aukštesnė negu Lietuvoje.
- Plačiausiai išvystytas N1 automatinių degalinių tinklas, todėl kurą įsipilti galite bet kuriuo paros metu.
- F raide pažymėtais keliais važiuoti gali tik 4×4 automobiliai.
- Bendrasis pagalbos telefonas 112. Prireiks ir tuo atveju, jei kelyje baigsis kuras.
- Islandai labai gerai kalba angliškai.
NAKVYNĖS:
Nakvynių vietų rezeruoti nėra būtina. Nors Islandijoje turistinis sezonas neįprastai trumpas (2,5 mėnesio), tačiau rasti kur apsistoti nėra sudėtinga. Kainos daugelyje vietų svyruoja nuo 70 iki 100 lt žmogui. Septynių dienų kelionei aplink Islandiją galiu drąsiai rekomenduoti maždaug tokias nakvynės vietas, kurios neprivers stresuoti dėl laiko stokos, nes net ir labai lėtai važiuojant iki šių vietų galima spėti atvykti iki nakties:
1 nakvynė: F35 Kjolar kelyje. Ten yra keli nameliai, kuriuose galima apsistoti. Tiesa, visais atvejais, jei namelyje nėra vietų, prižiūrėtojas tikrai padės, parodys tikslią, arčiausiai esančią, nakvynės vietą, paskambins pasiteirauti prižiūrėtojams ar yra vietų ir rezervuos lovas. Mes nakvojome štai čia: 64.743994, -19.432608. Namas nemažas, su didele virtuve, švarus ir tvarkingas, vieta visiškai nepaliesta civilizacijos, matosi kalnai, galima pasivaikščioti po lavos laukus ar tiesiog pasėdėti ant upelio kranto ir atsipalaiduoti.
2 nakvynė: Akureyri arba Husavik. Šioje teritorijoje patartina ieškoti nakvynės tiesiog pagal ženklus arba klausti turistų info centre, kur galima apsistoti. Kaip ir visos kelionės metu, jei vienoje vietoje nėra laisvų kambarių, paklauskite gal žino, kur yra. Islandai tikrai draugiški žmonės ir jie padės tol, kol galiausiai suras nakvynę.
3 nakvynė: Myvatn ežeras ir aplink jį. Kadangi Husavike ir aplink Myvatn ežerą yra daugybė nuostabių vietų, šiame regione šiek tiek užtruksite. Be to čia rasti nakvynę yra sunkiausia. Mums nepavyko rasti nakvynės šalia Myvatn ežero, todėl iškart pajudėjome link Dettifoss krioklio ir tik 50 km už jo radome nakvynę.
4 nakvynė: Djupivogur arba Hofn. Vėlgi nakvynės paieškos išlieka tokios pačios kaip ir anksčiau. Šioje teritorijoje gana anksti susiradę nakvynė išėjome pasivaikščiot po kalnus ir pastatyti savo laimės piramidžių.
5 nakvynė: Vik ir aplink jį. Šiame regione yra gana daug nakvynės vietų, tikrai nesunkiai galima susirasti gražią, jaukią vietą.
6 nakvynė: Landmannalaugar regionas. Rekomenduoju nakvynę štai šiame kempinge: 63.907717, -18.604881. Yra tiek didelis namas su kambariais, tiek maži namukai, tiek vietos palapinėms. Itin graži vieta, kur išėjome pasivaikščioti keliautojų takeliais ir radome krioklį, kalnų upės slenksčius ir kt.LANKYTINOS VIETOS:
Pagal tą patį eiliškumą, kokiu surašiau nakvynių vietas, trumpai aprašysiu vietas, kurias privaloma aplankyti, jei jau atvykote į Islandiją. Privalu pastebėti, jog tai tik lankytinos vietos, tarp jų surasite daugybę neįtikėtinai gražių gamtos kūrinių, nenustosite žavėtis kaip greitai keičiasi kraštovaizdis, suprasite, jog priprasti prie šių vaizdų nėra kada, nes kas kelis kilometrus viskas gali atrodyti absoliučiai kitaip. Taigi pradedame kelionę po įspūdingiausius Islandijos kampelius!
1. Thingvellir, pirmasis pasaulyje parlamentasNacionalinis parkas, kuriame 930 metais buvo įsteigtas pirmasis pasaulyje parlamentas.
2. Geiseris ir Gullfosso krioklys. Tikrasis, senasis geizeris, nuo kurio vardo (Geysir) kilo bendrinis žodis “geizeris”, dabar jau nebeiššauna vandens į viršų (nebent prieš ugnikalnių išsiveržimus ar žemės drebėjimus), tačiau šalia esantis jo “brolis” Strokur iki šiol džiugina turistus pasirodymais. Vandens patranka iššauna kas 6-9 minutesm tačiau būna išimčių, kai seka pora staigių išsiveržimų ar atvirkščiai, tenka palaukti geras 15-20 minučių. Visai netoliese Geizerio yra itin lankomas Gullfosso krioklys.

3. F35 kelias dar vadinamas Kjolar keliu. Nuo Gullfoss krioklio judėdami šiaurės kryptimi greitai privažiavome pirmąjį žvyrkelį. Iš 35 kelio per akimirką atsidūrėme F35 kelyje. Patartina per greitai neįsivažiuoti ir įvertinti tiek savo vairavimo sugebėjimus, tiek automobilio galimybes. Be to kelkraščiai yra vietomis aštrūs akmenukai, vietomis dideli akmenys, kadangi kelyje zuja ir kiti turistai, reikia būti supratingam ir nesikarščiuojant iš lėto prasilenkti. Islandija dažnai lankoma amerikiečių, kurie turi truputi kitokį supratimą apie automobilius ir jų valdymą, todėl nereikia nustebti, jei atlėks koks nors vienas ir vos sugebės išvairuoti savo transporto priemonę. Važiuodami tarp Langjokull ir Hofsjokull ledynais grožimės vaizais ir Mėnulio (Marso?) paviršiumi.
4. Hveravellir. Jei jau važiuojate F35 keliu, nepraleiskite progos nemokamai išsimaudyti karštose Hveravellir versmėse! Šios maudynės įstringa ilgam į atmintį, o nuotraukos reprezentuos neįtikėtiną kelionę. Be to čia pat yra mini geizeriai ir netgi pora namelių, kuriuose galite apsistoti! Galite įsivaizduoti, koks malonumas ryte atsibudus eiti maudytis į karštą natūralią vonią…
5. Husavik ir banginiai. Keliaudami pastebėsite, daugybę reklamų kviečiančių plaukti stebėti banginių ir pufinų. Reklaminiai lankstinukai šaukte šaukia, jog net 98% plaukimų būna sėkmingi ir pamatomi banginiai. Deja, bet mūsų plaukimas papuolė į tuos nelemtus 2%. Anot vietinių įvyko tai, kas beveik neįmanoma – įlankoje pūtė stiprus vėjas ir jūra pradėjo labai smarkiai banguoti. Laivas išplaukė, kovojo su milžiniškomis bangomis, priplaukėme Pufinų salą, o tada pasisukome šonu į bangas… Jei pakeliui iki Pufinų salos laivas svyravo tik aukštyn žemyn, tai dabar dar prasidėjo supimas į šonus ir galiausiai bene 80% plaukiančiųjų švelniai tariant atrodė nekaip, laikėsi prie bortų ir maitino žuvytes. Tuo metu buvo aišku, kad tik labai mažam skaičiui ekspedicijos dalyvių rūpėjo pamatyti banginius. Laivas apsisuko ir grįžo į uostą. Plaukimas paprastai vyksta 3 valandas. Mūsų plaukimas užtruko tiek pat, tik dėl atšiaurių sąlygų nuplaukėme mažiau nei pusę kelio. Grįžus į uostą restorane galima užsisakyti keptą Pufiną. Kaina 30-40 lt, tačiau tai tik gurmaniška užkandėlė, kuri tiesą sakant man nebuvo skani, bet pabandyti verta.
6. Myvatn ežero regionas. Aplink Myvatn ežerą yra daugybė lankytinų vietų. Trumpai būtų galim aprašyti tris iš jų: Hverfjall krateris, Dimmuborgir lavos labirintas, Mývant ežero pseudokrateriai. Hverfjall krateris nuostabus ne tik savo dydžiu ir forma, tačiau ir tuo, jog ant jo galima užlipti, pasidairyti po apylinkes ir matyti kokia skirtinga gamta yra vien kelių šimtų metrų spinduliu. Krateris yra 420 metrų aukščio, 1 km skersmens ir 2500 metų amžiaus. Dimmuborgir lavos labirintai kadaise buvo po vandeniu, o dabar čia galima tiesiog eiti ir pasivaikščioti grožintis neįprastomis lavos formomis. Pseudo krateriai yra ne kas kita kaip gamtos išdaiga. Iš tikrųjų tai nėra krateriai, tačiau jie yra labai panašūs į didįjį Hverfjall.
7. Dettifoss krioklys ir kanjonas. Detifoso krioklys pripažįstamas didžiausiu ir galingiausiu Europoje. Planai čia statyti hidroelektrinę buvo įvardyti kaip rizikingi. 100 metrų pločio ir 45 metrų aukščio krioklį maitina iš ledyno ištekanti upė. Sunku įvardinti iš kurios pusės šis didingas gamtos stebuklas atrodo gražiau. Mano nuomone – iš rytinės pusės, kadangi tada dar gali grožėtis milžinišku kanjonu, kurį suformavo tas pats krioklys.
8. Askjos vulkanas ir ežeras krateryje. Islandijoje degalinių nėra itin daug, todėl privalu atsižvlegti į ženklus, kuriuose rašoma, kada vienu ar kitu keliu važiuojant sutiksite artimiausią degalinę. Deja, bet mums teko atsisakyti Askjos vulkano lankymo, dėl to, kad galėjome pritrūkti kuro 268 km kelionei žvyrkeliais. Apie šią vietą daug papasakoti negaliu, tik tiek, kad tai yra lankytina vieta su unikaliu ežeru krateryje ir šiltu ežerėliu, kur galima nusimaudyti.
9. Vatnajokull ledų lagūnos.Važiuodami pagrindiniu 1 keliu kairėje pusėje matome Atlantą, dešinėje – tai uolas, tai ledynus, tai nuo ledynų atitekančias upes. Bene įspūdingiausia, didžiausia ir lankomiausia ledų lagūna yra vadinama Jökulsárlón. Važiuojant 1 keliu sustojimo aikštelės nepastebėti neįmanoma. Čia siūloma pasiplaukioti amfibija, tačiau turas trunka labai trumpai ir mes jo neišbandėme, todėl susilaikysiu nuo komentarų. Vieniem tai atrodo smagiai, kitiems ne. Važiuodami pamatysite ženklus prie kitų ledų lagūnų, aplankėme dar pora iš jų, tačiau vis tik pagrindinis traukos objektas išliko geriausiai atmintyje.
10. Dyrhólaeyjarviti švyturys ir pufinai. Važiuodami sostinės kryptimi pastebėsite juodą dykynę ir labai ilgą tiesų kelią. Šioje vietoje dar palyginti neseniai tekėjo upė, o po Heklos išsiveržimo 2000 metais, ji smarkiai patvino ir nunešė tiltus bei paliko sudžiuvusios lavos juodumo lygumą. Galiausiai privažiuojate piečiausią Islandijos kraštą. Štai čia verta stabtelti ir pasidairyti ne tik į Atlantą, bet ir į uolose įsikūrusius pufinus. Tai tikriausiai pati geriausia vieta juos pamatyti skrandančius iš labai arti.
11. Skógafoss krioklys.Garantuotas gražus kadras ir daug LIKE’ų iš draugų. Krioklys tarytum iš atviruko.

12. Hekla. Važiuodami 1 keliu dešinėje matyti kalnas išsiskiriantis iš aplinkos aukščiu ir taisyklingumu. Nusukame į 26 kelią ir judame link jo. Už 48 su trupučiu kilometrų randame posūkį į dešinę ir įspėjamaisiais ženklais, jog toliau važiuoti galima tik su 4×4. Pasukame ir judame dar arčiau Heklos. Važiuojame tiek, kiek atrodo saugu. Bet kokiu atveju ant pačios viršūnės niekaip neužvažiuosite. Fiziškai stipriasniems keliautojams yra padarytas takelis vedantis iki pat šiuo metu dar vis aktyvios Heklos viršūnės, jis pažymėtas stalvotais kuoliukais. Lipti patartina tik turint pakankamai daug laiko. Tikrai užtruksite netrumpai, prisiminkite kiek laiko trūko kelionė lipant ant palyginti nedidelio kraterio prie Myvatn ežero. Bet kokiu atveju rekomenduoju pasivaikščioti bent pora valandų ir pasidairyti aplink nuo šio ugnikalnio. Ypatingą įspūdį palieka lavos laukai išsidėstę kitoje Heklos pusėje. Dėl šių vaizdų rekomenduoju lipti automobilių pravažinėtu keliuku, tačiau, jei esat pasiryžę užlipti iki pat viršaus, tokiu atveju geriau visą laiką eikite tam skirtu takeliu, nes nuo automobilių privažiuojamo galutinio taško grįžti į takelį gana sudėtinga (sniegas, statuma, ledas, blogu oru ir debesys). Bet kokiu atveju paskutinis išsiveržimas įvyko 2000 m. todėl visai realu dar vieno sulaukti artimiausią dešimtmetį. http://www.islandija.com skelbia itin intriguojančią informaciją - “…kalnui ėmus drebėti ir kitaip negražiai elgtis, skubėkite žemyn. Jūs turite apie valandą laiko iki išsiveržimo. Islandai pasakoja, kad vokiečių geologai į Heklą lipo pusantros valandos, o Heklai pradėjus veikti, nulipo per penkioliką minučių…”
13. Landmannalaugar. Islandija garsi ir savo spalvotais kalnais. Tiksliau būtų juos vadinti šviesiais ir margais kalnais, kas yra gana neįprasta lavos juodai nuspalvotoje Islandijoje. Štai čia yra vieta, į kurią privalo atvykti visi keliautojai. Grįžtame iki 26 kelio ir sukame į dešinę. Privažiavus T formos sankryžą renkamės F26 kelią ir vėl džiaugiamės, kad vairuojame visureigį. Privažiavus Hrauneyjalón ežerą sukame į dešinę (F208 kelias) ir judame spalvotų kalnų link. Kelis jau pamatysite pakeliui. Atvykstate į Landmannalaugar Hut ir galite ruoštis maudynėms bei kelionei pėščiomis. Tiesa, į kempingo teritoriją pateksite pravažiavę dvi sraunes upes, tačiau jas įveikia net Hyundai Getz! Neįsivaizduoju kaip, bet kempinge buvo kelios lengvosios mašinos. Parkuojamės, einam maudytis, o tada į žygį spalvotų kalnų pamatyti.
14. F208 kelias.Grįžtame į F208 kelią ir tęsiame kelionę. F208 kelias įsiminė dėl daugybės upių pervažų. Asmeniškai man buvo vieni įdomiausių vairavimo momentų kada tenka kirsti upes. Šiame kelyje jos visos pravažiuojamos, tačiau privaloma neskubėti ir elgtis protingai. Pakeliui bus pora nusukimų prie kanjonų ir kitų lankytinų vietų. Dar kartą pasikartosiu, jog nakvynę rekomenduoju šiame kempinge 63.907717, -18.604881. Kadangi kelias gana sudėtingas, čia atvyksta ne tokie dideli turistų srautai.
15. F210 kelias.Jei F208 kelias neišgąsdino ir dar vis trūksta adrenalino, tėskite kelionė iki kol rasite nusukimą į 210/F210 kelią. Kelio kokybė dar truputi prastesnė, teks kirsti vieną ypač ekstremalią upę (tarp dviejų kriokliukų), važiuosite kalvotomis vietomis, kirsite giliausią upę per visą kelionę (nebent būsite važiavę, kur mums neteko), pasijusite lyg Dakaro dykumų ralyje važiuodami paliai kuoliukus (koord. 63.807198,-18.900999), o ne keliu (labai plačioje upės vagoje daugybė mažu upeliukų, o birus smėlis greitai užpusto mašinos vėžias, todėl kelias pažymėtas aukštais kuoliukais). Galiausiai sankryžoje renkatės F261 kelią ir važiuojate kartais paliai upę, kartais pačia pradžiuvusia upe kol išlendate į Hvolsvöllur miestelį per kurį eina pagrindinis 1 kelias.
16. Blue Lagoon??? Tiek islandai, tiek kelionių vadovai nerekomenduoja eiti maudytis į Blue Lagoon. Visi sutartinai sako, kad tai yra turistam skirtos pinklės už 50 eurų. Mes paklausėme vietinių patarimų ir pasirinkome maudynes jau aprašytose vietose. Kita vertus National Geographics šią vietą rekomenduoja, kaip lankytiną ir vieną iš gamtos stebuklų.
Be abejonės, Islandijoje yra dar daugybė nuostabių kampelių, kurių mes nespėjome aplankyti, todėl šis sąrašas yra subjektyvus. Visuomet važiuojant reikia darytis tiek ženklų nurodančių kryptį prie lankytinų objektų, tiek klausinėti turistų info centruose ką verta pamatyti viename ar kitame regione. Nors man Europoje neaplankytos liko tik 3 šalys, tačiau net nedvejodamas galiu teigti, kad Islandija yra pasakiško grožio ir fantastiškos gamtos šalis.

Kelionė į Tailandą

Tailando Karalystė (Tailandas; iki 1949 metų – Siamas) – valstybė pietryčių Azijoje. Ribojasi su Laosu ir Kambodža rytuose, Tailando įlanka ir Malaizija pietuose, Andamanų jūra ir Mianmaru vakaruose.

Politinė sistema

Tailandas – konstitucinė monarchija, valdžią šalyje dalijasi Karalius, dviejų rūmų Parlamentas (taj. (รัฐสภา – tar. ratchasapcha) ir Nacionalinis susirinkimas. Šalies vykdomąją valdžią sudaro Ministrų Taryba, kurią kontroliuoja Ministras pirmininkas, kurio kandidatūrą pasiūlius Tailando Karaliui išrenka Nacionalinis susirinkimas.

Karaliaus absoliuti valdžia apribota nuo 1932 m., tačiau kaip budizmo gynėjas ir vienybės simbolis yra gerbiamas tautos.

Geografija

Tailandas yra Pietryčių Azijoje, išsidėstęs Indokinijos ir Malakos pusiasaliuose. Vakaruose krantus skalauja Andamanų jūra, o rytuose – Siamo įlanka (Pietų Kinijos jūros dalis). Tailando teritorija nusidriekusi iš šiaurės į pietus (didžiausias atstumas – 1 860 km). Dėl tokio šalies ilgumo Tailande vyrauja skirtingas klimatas. Derlius nuimamas kelis kartus per metus, o turizmo sezonas tęsiasi ištisus metus.

Apie 10 % teritorijos užima miškai. Šiaurinėje dalyje daugiausia tropiniai, o pietuose, kur žymiai didesnis oro drėgnumas, vyrauja tropiniai visažaliai miškai.

Dėl klimato, geografijos, reljefo ir etninės sudėties Tailandas skirstomas į penkis pagrindinius regionus:

    Šiaurės
    Šiaurės-Rytų
    Centrinis
    Rytų pakrantė
    Pietų

Ekonomika

Tailando ekonomikos didžiausią dalį sudaro žemės ūkis. Daugiausia auginama ryžių. Kiti žemės ūkio produktai skirti pelnui yra guma, kukurūzai, džiutas, tapijoka, medvilnė, tabakas, kapokas, cukranendrės. Žvejyba svarbi Tailando ekonomikai.

Alavas yra svarbiausias Tailando mineralas, todėl jo daug eksportuojama į kitas šalis. Kiti eksportuojami mineralai yra volframas, švinas, cinkas, stibis. Eksploatuojami maži geležies rūdos, aukso, druskos, rausvųjų anglių, naftos telkiniai.

Tailando ekonomika sukoncentruota į žemės ūkio produktų apdirbimą. Šalis taip pat turi mažą plieno gamyklą, naftos perdirbimo įmonę, alavo lydyklą, automobilių ir įrengimų surinkimo gamyklą.

Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Japonija ir JAV.

Kultūra

Tailando viešųjų pastatų (dažniausiai vienuolynai) architektūroje jaučiama indiškosios ir kiniškosios architektūros įtaka. Kaip ir skulptūroje, gana apčiuopiamai jaučiamas statymo laikotarpis bei vietinės tradicijos. Vienas ryškiausių tailandietiškos architektūros pavyzdžių yra šventyklų kompleksas ir karališkieji rūmai Bankoke. Šventyklų komplekso, kuriame yra įvairios paskirties pastatų, sienos dekoruotos indų epo (Ramakian) scenomis, vaizduojama daug mitologinių gyvūnų. Daug naudojama medinių architektūrinių ir dekoratyvinių elementų. Komplekse gausu mitinių gyvūnų skulptūrų, kurios tikima turinčios antgamtinių jėgų.

Ceriamonialinė ir religinė muzika – svarbi tailandiečių kultūros dalis. Tradiciniame orkestre naudojami gongai, varpeliai, styginiai bei ksilofoniniai muzikos instrumentai. Europiečiams tailandietiškos muzikos skambesys kiek neįprastas, kuris iki dabar Tailande naudojamas įvairiose ceremonijose, religinėse šventėse, klasikiniame tailandiečių teatre.

Reikšmingą vietą užima tradiciniai rankdarbiai iš įvairių brangiųjų metalų, medžio, keramikos.